Lietuvos VVG

 LEADER ES

VVG Paieška

Kas yra LEADER?

LEADER – tai viena iš keturių ES bendrijų iniciatyvų (kitos – INTERREG, URBAN, EQUAL), kuri skatina kaimo gyventojus ir organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese. Ši politikos priemonė padeda stiprinti pilietinę visuomenę kaimo vietovėse, skatina vietos valdžios, verslo ir nevyriausybinio sektoriaus darbuotojų bendradarbiavimą.

LEADER pavadinimas

Programos LEADER pavadinimas yra prancūziško termino „Liaison Entre Actions de Développement de l'Économie Rurale" (lietuv., veiksmų, skatinančių kaimo ekonomikos plėtrą, tarpusavio ryšys) pirmųjų raidžių santrauka.

Programos tikslas

Pagrindinis Programos LEADER tikslas kaimo plėtros srityje – skatinti tolygią regionų plėtrą, gerinti gyvenimo kokybę kaime, spręsti socialines, ekonomines ir aplinkos problemas pasitelkus vietos gyventojus, kaimo nevyriausybines organizacijas, vietos verslininkus, vietos valdžios institucijas ir kitus kaimo plėtros dalyvius.

Programos uždaviniai

Pagrindiniai Programos LEADER uždaviniai: suburti bendruomenės, verslo ir vietos valdžios atstovus bendram tikslui; telkti kaimo gyventojus, ugdyti jų gebėjimus veikti kartu bei stiprinti pasitikėjimą savo jėgomis; skatinti vietos iniciatyvas – rengti integruotas vietos plėtros strategijas bei organizuoti jų įgyvendinimą naujais metodais tikslingai panaudojant vietos išteklius ir viešąją paramą; skatinti teritorinę ir tarptautinę partnerystę.

Refresh

LEADER 2007-2013 

LEADER Lietuvoje 2007–2013 metais

Lietuvoje LEADER metodas taikomas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau – KPP) trečios ir ketvirtos krypties priemones.

Atsižvelgiant į tokias kaimo problemas kaip mažos pajamos ir jų šaltinių trūkumas, per didelė priklausomybė nuo žemės ūkio veiklos, nepakankamai išplėtota infrastruktūra, būtinybė išsaugoti kaimo kultūros paveldą ir kt., suformuotas trečios krypties tikslas – gerinti gyvenimo kokybę ir didinti gyventojų užimtumą kaimo vietovėse. Trečios krypties priemonėmis siekiama didinti kaimo gyventojų užimtumo galimybes, kurti jiems alternatyvius pajamų šaltinius, gerinti gyvenimo sąlygas, ugdyti kaimo gyventojų gebėjimus užsiimti alternatyvia veikla ir didinti savo kaimo aplinkos patrauklumą.

Tarp trečios krypties priemonių išsiskiria ketvirtoji – „Kaimo atnaujinimas ir plėtra", jai skiriama apie 73 proc. visų strategijos lėšų. Pagal šią priemonę remiami viešojo pobūdžio ne pelno projektai, teikiantys visuomeninės naudos. Priemonė įgyvendinama dviem būdais: planiniu metodu („iš viršaus apačią“), t. y. paraiškos teikiamos Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – NMA) teritoriniams skyriams, ir LEADER metodu („iš apačios į viršų“). Pastaruoju atveju paraiškas vertina vietos veiklos grupės (toliau – VVG). Pagal kitas trečios krypties priemones paraiškas galima teikti ir VVG, ir NMA teritoriniams skyriams. Paraiškoms, pateiktoms VVG ir atitinkančioms VVG parengtos vietos plėtros strategijos tikslus bei uždavinius, suteikiami prioritetiniai atrankos kriterijai.

KPP ketvirta kryptis skirta LEADER metodui įgyvendinti. Šios krypties priemonės padeda spręsti savivaldybių ir kaimo bendruomenių tarpusavio pasitikėjimo bei partnerystės ryšių, finansinių šaltinių vietos organizacijų veiklai remti, paraiškų rengimo ir projektų kūrimo patirties trūkumo, nepakankamo gebėjimo naudotis pažangiomis informacinėmis technologijomis problemas. Parama pagal šią kryptį teikiama VVG, turinčioms patvirtintą vietos plėtros strategiją. 2007–2013 m. laikotarpio LEADER programos tikslas – skatinti kaimo plėtrą vietos iniciatyvos ir partnerystės pagrindu. Tikslui pasiekti pasitelkiamos trys priemonės.

Priemonei „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ skiriama 93 proc. visų LEADER programos lėšų. Pareiškėjai yra VVG, o strategijos turi siekti KPP trečios krypties tikslų – gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse ir įvairinti ekonomiką, tačiau galima numatyti ir papildomų priemonių, pavyzdžiui, socialinės atskirties mažinimas kaimo vietovėse ir pan.

Priemonės „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“ projektuose gali dalyvauti ne mažiau kaip dvi Lietuvoje veikiančios VVG (viena jų gavusi finansavimą strategijai įgyvendinti). Tarptautiniuose projektuose vienas iš partnerių turi būti iš kitos ES šalies.

Trečioji priemonė susideda iš kelių veiklos sričių – tai parama VVG rengiamoms strategijoms, vietos plėtros strategiją įgyvendinantiems asmenims mokyti, konsultuoti bei galimų vietos projektų teikėjų gebėjimams ugdyti, jų aktyvumui skatinti.

Žemės ūkio ministerija kartu su NMA sprendžia, kurios iš pateiktų VVG vietos plėtros strategijų yra tinkamai parengtos ir gali gauti paramą. Išankstinį vietos plėtros strategijų vertinimą atlieka NMA atrinkti ekspertai. Parama skiriama toms vietos plėtros strategijoms, kurioms vertinimo metu iš 100 galimų balų suteikiama ne mažiau kaip 70. Nesurinkusios reikiamo balų skaičiaus VVG turi galimybę tobulinti vietos plėtros strategijas.